Ernestas Beržanskis
Tel. +370 5 203 4333
Žalgirio g. 88, LT-09303 Vilnius
Latest posts by Ernestas Beržanskis (see all)
BIM technologijos šiuolaikiškiems projektams. Labai svarbu parengti išbaigtą projekto koncepciją, ji iš esmės turi atsakyti, kas ir kodėl turi būti padaryta. Konceptualūs sprendimai yra tolesnės projekto eigos ir efektyvumo pagrindas. Įprastai Lietuvoje prieš projekto siūlymus, skirtus architektūriniam statinio vaizdui ir funkcionalumui, teikia architektai. O energetika, inžinerija dažnai atsiduria antrame plane ir į koncepciją neįtraukiamos. Dėl ko techniniame projekte architektūriniai sprendimai dažniausiai keičiami dėl inžinerinių. Gal vertėtų pasitelkti Vakaruose taikomą praktiką ir parengti išsamią koncepciją, įtraukiant inžinierius? Kuriant koncepciją turėtų būti įvertinti esminiai inžineriniai energiniai sprendimai, besiorientuojantys į mažiausias eksploatacijos sąnaudas bei komfortą.
Paprastai užsakovas, įvertinęs techniniame projekte pateiktą biudžetą, reikalauja supaprastinti dalį sprendinių, tada techninis projektas nutolsta nuo pirminės koncepcijos. Dažnas užsakovas pirmiausia vertina statybos, o ne eksploatacijos sąnaudas. Taigi eksploatacijos ir patogumo kokybės atsisakoma dėl pigesnių statybų. O projektuotojai tokią situaciją toleruoja. Visapusė ir išbaigta koncepcija turi būti nepajudinamas pagrindas tolesniems techniniams projektavimo darbams.
Lietuvoje projektavimo procesas neužtikrina kokybės ir projekto efektyvumo. Akivaizdu, kad dėl to projekto rezultatai neatitinka pirminių užsakovo lūkesčių
UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis
Kita didelė kokybės problema – projekto dalių darna, kurią turi užtikrinti projekto vadovas. Įprastai Lietuvoje projekto vadovais skiriami architektai, nors projektams būtina iš esmės kitokia projekto valdymo kompetencija. Be to, naudojamos projektavimo ir komunikavimo priemonės neužtikrina skirtingų projekto dalių sprendimų koordinavimo. Pavyzdžiui, inžinerinių sistemų projektavimas dvimatėje aplinkoje neatspindi realių statinio matmenų ir altitudžių, ir tai vėliau, statybos metu, lemia daug problemų: gaišatį, pakeitimus ir papildomas medžiagų sąnaudas. BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) modelyje integruojamos visos projekto dalys užtikrina sprendimų darną, tad prireikia mažiau pakeitimų.
Ne mažiau svarbi ir dar viena problema – atotrūkis tarp projektavimo stadijų: projekto koncepcijos, statinio techninio ir darbo projektų. Dažnai statinio darbo projektą vykdo konkurso būdu parinkti rangovai, jie yra atsakingi ne tik už patį statinio darbo projekto rengimą, bet ir už detaliąją informaciją. Įprastai rangos darbų sutartyse nurodomos fiksuotos darbų kainos, nors rangovai, prieš įvertindami galimą rangos darbų kainą, negauna pakankamai projektinių duomenų. Ta informacija, kuri juos pasiekia, dažnai būna neišbaigta, sprendimai tarpusavyje nesuderinti. Dėl šios priežasties jiems sudėtinga pateikti pagrįstą kainą. Dauguma sprendimų priimami jau pradėjus statybos darbus, tai turi įtakos projekto įgyvendinimo efektyvumui, trukmei ir laikui. Rangovai, bandydami išsiversti su sutartu biudžetu, bando koreguoti projektinius sprendinius.
Dar su kitais sunkumais tikriausiai susiduria statytojai?
Didžiausias iššūkis statytojams – statybos darbų atlikimo terminai ir biudžetas. Rangovai kaip vieną pagrindinių statybų problemų įvardija dažniausiai neišbaigtus, nekokybiškus projektus, dėl kurių statybos metu prireikia projektuoti iš naujo, o tai, be abejo, turi įtakos statybos darbų atlikimo terminams ir biudžetui.
Rangovai ne visada turi galimybių panaudoti projekto metu sukurtą skaitmeninę informaciją ir dokumentaciją statybos reikmėms. Mat įstatymai neįpareigoja projektuotojų pateikti skaitmeninės modeliuojamos informacijos, o dvimačius plokštuminius brėžinius neparanku naudoti kaip statybos instrukciją. Tinkamai interpretuoti sprendinius, pateiktus brėžinyje, gali tik aukštesnės kvalifikacijos specialistai.
Vakarų šalyse kaip montavimo instrukcija sėkmingai naudojami išbaigti ir sukoordinuoti trimačiai skirtingų projekto dalių modeliai. Jie taupo laiką ir užtikrina paprastą kontrolę.
Su kokiais iššūkiais susiduria statinių valdytojai ir į ką turėtų atkreipti dėmesį užsakovai?
Lietuvoje inžinerinių sistemų detaliųjų brėžinių, dokumentacijos rengimas dažnai – tik formalus procesas. Kai kuriais atvejais kontroliniai brėžiniai ir dokumentacija neatitinka realybės, o tai kelia nemažai problemų eksploatuojant statinį ir prižiūrint sistemas. Dėl popierine forma pateiktų dokumentų gausos sudėtinga greitai rasti reikiamą informaciją, o tai labai svarbu eksploatacijos, sistemų priežiūros metu, pavyzdžiui, nutikus gedimui. Vėluojančios statybos, keičiami sprendimai, išaugęs biudžetas, taupymas atsisakant kokybės – šios problemos nebus išspręstos tol, kol bus taikomi seni darbo metodai. Mat noras projektus įgyvendinti mažiausiomis statybos sąnaudomis mažų mažiausiai gresia nekokybiškais sprendimais ir neoptimaliomis statinio eksploatacijos išlaidomis. Turime keisti procesą, o užsakovai – kelti naujus reikalavimus projekto procesams. Deja, dauguma projektavimo ir rangos įmonių nesiima iniciatyvos užsakovui to nepareikalavus.
Esminė problema ta, kad visi dirba sau, trūksta bendrų pastangų, komandinio darbo, siekiant galutinio tikslo. Vakaruose taikoma integruotos projekto komandos metodika (angl. Integrated project delivery), naudojant BIM technologijas. Tokios metodikos esmė – suformuota darni projekto komanda: projektuotojai, rangovai, priežiūros ar eksploatacijos įmonės. Būtent projektuotojas turėtų būti suinteresuotas, kad statybininkas savo darbą atliktų gerai ir laiku, o statybininkas gautų kokybišką projektą. Statybos procese turėtų dirbti viena komanda, kurios atsakomybė – bendra.
