Profesorius, dr. Sigitas Mitkus
El.p.info@mitkus.lt
Tel. +370 699 46625
Tel./Fax. +370 5 2796705
Kalvarijų g. 2, LT-09309 Vilnius
Latest posts by Profesorius, dr. Sigitas Mitkus (see all)
Sutarčių laisvės principas leidžia statybos rangos sutarties šalims (rangovui ir užsakovui) pačioms nustatyti sutarties kainodaros principus. Statybos rangos kainų nustatymo būdų yra daug [1]. Šiame straipsnyje aptarsime kainos keitimo galimybes, kai sudaroma fiksuotos kainos sutartis. Pažymėtina, kad šis kainodaros būdas dar vadinamas „bendrosios kainos“, „konkrečios kainos“.
Fiksuotos kainos keitimas vykdant statybos rangos sutartis
Pagal bendrą taisyklę fiksuotos kainos sutartyse sutartinės kainos negalima keisti nei ją didinant, nei ją mažinant. Šiuo atveju visą papildomų darbų atsiradimo, rinkos kainų pasikeitimo ir kitą riziką prisiima rangovas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokios kainodaros sutartus yra palankios užsakovui. Tačiau tai nėra teisinga. Rangovai įvertindami riziką tokio tipo sutartyse įprastai siūlo didesnes kainas. Į šią aplinkybę užsakovus (perkančiąsias organizacijas) ragina atsižvelgti ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Sudarant fiksuotos kainos sutartis esminę reikšmę turi sutarties objektas. T.y. ką (kokius darbus atlikti, kokį statinį sukurti ir pan.) įsipareigoja atlikti rangovas. Pavyzdžiui sutartyje gali būti nustatyta fiksuota kaina 100000 EUR, tačiau vienu atveju formuluojama, kad už šią sumą rangovas įsipareigoja „pastatyti statinį pagal projektą“, kitu atveju „atlikti darbus nurodytus sąmatoje“. Pirmuoju atveju rangovas turi teisę gauti papildomą apmokėjimą tik tokiu atveju, kai užsakovas keičia projektą, kitu atveju jis turi teisę gauti papildomą apmokėjimą, jeigu faktiškai pasirodys, jog per klaidą prie sutarties pridėtoje sąmatoje buvo nurodyti per maži darbų kiekiai. Kitaip tariant vienu atveju sutarties objektu buvo projekte numatytas statinys, o kitu- konkretūs darbų kiekiai, o papildomas apmokėjimas (kainos keitimas) buvo galimas tik užsakovui keičiant sutarties objektą.
Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl fiksuotos statybos kainos padidėjimo
Draudimas keisti fiksuotą kainą (Civiliniame kodekse tai vadinama konkrečia kaina) yra įtvirtintas ir teismų praktikoje. Šiuo požiūriu pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006. Užsakovas UAB “Lelija” ir rangovas UAB “Estinos arka” sudarė statybos rangos sutartį dėl komercinio centro už 8,05 mln. Lt. statybos. Sutartyje buvo numatyta, kad rangovas už šią sumą pastatys pastatą, kurį suprojektuos S. K. projektavimo firma. Rangovas pateikė ieškinį teismui, prašydamas padidinti sutarties kainą, nes projektiniai sprendiniai su juo nebuvo derinti ir statybos darbai dėl to pabrango.
Tačiau LAT šiuo požiūriu buvo kategoriškas. Jis pažymėjo:
CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Rangovui statybos verslas – profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį, jis galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto pastatyti objekto kainą. Tokios profesinės veiklos žinios ir gebėjimai reikšmingi, vertinant ieškovo galėjimą numatyti statybos darbų kainos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis riziką. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatymas nenumato galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvi teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais.
Kokiais atvejais rangovas gali reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą?
CK numato, o LAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad rangovas turi teisę turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc.
Nagrinėjamoje byloje rangovas teigė, kad jis negalėjo numatyti statybos darbų kainos, nes pradėjo statybą be techninio projekto ir sąmatos. 2001 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartyje buvo nustatyta, kuri šalis ir per kokį terminą pateikia tam tikrus statybos dokumentus. Rangovas statybos leidimą gavo 2001 m. spalio 31 d., o techninį projektą – tik 2001 m. lapkričio 28 d. Darbai buvo pradėti iki projekto gavimo. Tokių veiksmų rizika tenka rangovui, nes jis privalo vykdyti statybos darbus pagal sutartį ir atitinkamus projektus. Rangovas pripažino, kad per 2,5–3 mėnesius atliko sąmatinius skaičiavimus pagal techninį projektą. LAT nuomone, šios aplinkybės patvirtino, kada rangovas sužinojo apie kainos padidėjimą ir dėl kokių priežasčių ji padidėjo. Rangovas informavo apie tai užsakovą ir siūlė keisti sulygtą kainą, tačiau, pastarajam nesutikus, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad atkurtų sutartinių prievolių pusiausvyrą. LAT pažymėjo, kad teisinės priemonės priklauso nuo pagrindų, dėl kurių galėjo keistis sulygta sutartyje kaina. Jeigu reikalaujama atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti statybos dokumentuose, tai, užsakovui atsisakius padidinti kainą, rangovas gali sustabdyti tų darbų atlikimą. Jeigu faktiškai statybos kaina padidėjo 15 proc., užsakovui atsisakius keisti sutartį, rangovas sutartį gali pakeisti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsakovas atsisakė keisti sulygtą konkrečią kainą statybos rangos sutartyje, o rangovas dėl sutarties pakeitimo į teismą nesikreipė, sutartį įvykdė, pridavė objektą bei sudarė su užsakovu papildomą susitarimą dėl piniginių prievolių įvykdymo pagal statybos rangos sutartį, todėl prarado įstatyme įtvirtintą galimybę reikalauti pakeisti sutarties sąlygas arba sutartį nutraukti.
Patarimai rangovams, pasirašantiems fiksuotos kainos statybos rangos sutartis
Apibendrinant galima konstatuoti, kad fiksuotos kainos sutarties atveju:
- Būtina tiksliai apibrėžti sutarties objektą – fiksuota kaina mokama tik už sutarties objektą. Darbai, kurie nepatenka į sutarties objektą turi būti apmokami papildomai.
- Rangovas, prieš pradėdamas vykdyti (jo manymu) papildomus darbus turėtų gauti užsakovo patvirtinimą. Priešingu atveju užsakovas už papildomus darbus gali nemokėti.
- Dėl ne nuo rangovo priklausančių priežasčių statybos kainai pabrangus daugiau kaip penkiolika procentų, rangovas dėl sutarties kainos pakeitimo turi kreiptis į užsakovą. Pastarajam nesutikus pakeisti sutarties kainos – kreiptis į teismą. Neįvykdžius šių sąlygų, rangovas praranda teisę į sutarties kainos perskaičiavimą.
[1] plačiau žr. Mitkus S. Peckienė A. „Kaina statybos rangos sutartyse: nustatymas, keitimas, teisiniai ginčai“ 204 p, Vilnius, VĮ „Registrų centras“, 2004)
