Darni Statyba
http://www.darnistatyba.lt
http://www.statybosproduktai.lt
http://www.statybosakademija.lt
Latest posts by Darni Statyba (see all)
- Kokia stogo danga geriausia Lietuvoje? - 2019-07-08
- Vandens siurblio charakteristikos: kuri įranga geriausia? - 2019-01-09
- OMRON valdymo skydai. 3 modernaus valdymo principai - 2017-11-08
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie gaisrus aukštuminiuose pastatuose, kur ugnis plinta fasadais. Plitimo greitis ir liepsnų aukštis tuomet būna toks didelis, kad ugniagesiams vos pakanka laiko evakuoti žmones, o po to tenka tik ramiai stebėti gaisrą…
Atestuotas gaisrinės saugos FOGO FIRE PROTECTION inžinierius Martynas Matulevičius pasaulį tuoj nustebins unikalia savo kuriama technologija, kuri leis apriboti gaisrus aukštuminiuose pastatuose.
Gaisrai daugiaaukščiuose
Ar tiesa, jog visuomenė gauna nepilną informaciją apie įvykusius gaisrus? Kodėl taip yra?
Tikrai taip. Gaisrai aukštuminiuose visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose kyla vis dažniau. Rekordiškai daug jų įvyko praeitais metais, tačiau netrūksta ir šį pusmetį. Dažnai minimi gaisrai Dubajuje, JAE („Torch“ gyvenamasis dangoraižis ir „Address hotel“). Kodėl būtent šie? Nes nebuvo aukų. Bent jau taip skelbiama. Vienintelė auka – tai po gaisro išgelbėto žmogaus insultas jau ligoninėje. Tačiau ši auka nepriskiriama prie gaisro, nes žmogus mirė ligoninėje? Paranku? Manau taip, tačiau taip vedama statistika beveik visose didesnėse šalyse.
Tačiau „užmirštama“ paminėti gaisrus Grozne, Baku, kur degant fasadui liepsnos išplito į butus ir žuvo daugiau nei 20 žmonių. Tai neparankūs gaisrai apie kuriuos nenoriai kalbama nei spaudoje, nei konferencijose.
Š. m. birželio mėnesį Londone įvykusioje gaisrinės saugos parodoje „FIREX Tall Buildings“ vykusioje konferencijoje buvo iškeltas klausimas, ar galima užgesinti aukštuminio pastato fasadu plintantį gaisrą. Atsakymai beveik vienbalsiai nuvilnijo neigiamai. Visų iškiliausių gaisrinės saugos ekspertų nuomone, toks gaisras negali būti numalšintas, kol neišdegs visos degios statinio apdailos medžiagos.
Konferencijose apie fasadų gaisrus mėgstama kalbėti apie laimingai pasibaigusius dangoraižių gaisrus, labiau analizuojamos evakuacijos ir gesinimo problemos nei prevencinės – t.y. ko reikėtų imtis, kad gaisrai nepasikartotų. Tam yra radikalus būdas – pakeisti senas, degias fasado plokštes naujomis, mažiau degiomis. Tačiau su tokiu reikalavimu nesutinka investuotojai, kadangi statant pastatą sugriežtintų reikalavimų nebuvo, ir toks sprendimas jiems kainuotų ne vieną, ir ne du milijonus eurų.
JAE kurį laiką buvo užmerkusi akis statybos produktų ir gaisrinės saugos kokybei – juk buvo ir yra suinteresuota greitomis statybomis ir investicijų pritraukimu. Dabar valstybės tiek metų eskaluojama saugumo politika ir jos idėjos bliūkšta: per metus įvyko ketvirtas skambų rezonansą sukėlęs dangoraižio fasado gaisras. Žmonės atvirai nerimauja, ar jų gyvenamas daugiabutis netaps sekančia smilkstančia degtukų dėžute.
O kodėl stengiamasi nutylėti Baku gaisrą? Skuboti, į ateitį nepamatuoti sprendimai gali atnešti skaudžių padarinių. Kažkieno sprendimas leisti fasadus padailinti akiai gražiomis, bet degiomis medžiagomis kainavo daug gyvybių. Optiškai miestas tapo daug gražesnis ir modernesnis, tačiau tuo pačiu buvo įjungta tiksinti bomba. Reikia tikėtis, jog buvo imtasi griežtų priemonių keičiant šiuos fasadus į saugesnius, tačiau iškilę ekonominiai iššūkiai kritus naftos kainoms gali šiuos planus atidėti neribotam laikui…
Ar Lietuvai tai aktualu?
Mano manymu fasado sistemų degumo problema aktuali ne tik artimiesiems rytams, bet ir Europai, ir Lietuvai. Kas geriau? Nedegi (A klasės) mineralinės vatos sistema ar degi, bet pigesnė polistireninio putplasčio sistema? Vieno teisingo atsakymo nėra.
Galbūt ekonomijos ir saugumo santykį atspindėtų konferencijoje Lunde, Švedijoje, pristatyti bandymai, kai degaus, sunkiai užsiliepsnojančio (B klasės) fasade su polistireniniu putplasčiu naudojami nedegių (A klasės) barjerų įrengimas virš langų. Tokie barjerai galėtų gerokai pristabdyti ugnies plėtrą mūsų daugiabučių fasadinėse sienose, o ugniagesiai gelbėtojai galėtų daug greičiau likviduoti gaisro padarinius. Svarbiausia šiuo atveju – atkreipti dėmesį į ugnies plitimo ribojimą.
Grįžtant prie Baku, prieš prasidedant jaunimo žaidynėms sovietiniai daugiabučiai buvo gražinami fasadinėmis plokštėmis su poliuretaniniais užpildais. Oficialiai toks gražinimas buvo atliktas iki 200 daugiabučių, neoficialiai – beveik 500. Viename jų kilęs gaisras per nepilnas dešimt minučių pasiekė aukščiausius aukštus ir pamažu pradėjo skverbtis į butus. Žuvo ne tik suaugę, žuvo ir du vaikai. Gaisro gesinimui buvo sutelktos kone visos Baku priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, ugnies slopinimui buvo pasitelktas netgi sraigtasparnis, tačiau naudos tai nedavė – pastatas sudegė pilnai. Lietuvoje taip pat turime panašiai pagražintų daugiabučių.
Statybinių medžiagų degumas
Ar tiesa, kad fasaduose nelikus degiųjų medžiagų galėtume jaustis daug saugesni?
Lundo konferencijoje susirinkę gaisrinės saugos specialistai ir mokslininkai dalinosi patirtimi iš naujausių bandymų su fasadais. Bandymų standartų gausa vertė visus aktyviai diskutuoti, ar nevertėtų Europai pasirinkti vieno darnaus standarto, kuris dabar ir visiems laikams nustatytų taisykles fasadų bandymams. Dalyvių apklausa parodė, jog dauguma specialistų sutiko su nuomone, jog harmonizuotas standartas privalo atsirasti artimiausiu metu. Jis turėtų numatyti gaisro kilmę tiek iš išorės, tiek iš vidaus, ir tai negali būti mažo mastelio gaisras, o toks, kuris imituotų realaus gaisro plitimo greitį ir scenarijų.
Pagrindinė tezė kalbant apie gaisrų plitimo ribojimą, kaip visada, būtų apsiribojusi degių medžiagų fasade apribojimu, tačiau tam kelią stoja realijos – rinkos dėsniai. Žmonių noras sutaupyti yra natūralus, kasdienis dalykas. Degių ir tuo pačiu pigesnių sudėtinių fasado elementų/produktų naudojimas gerokai atpigina didelius statybų biudžetus. Be to, negalima teigti, jog fasadai susideda vien iš degių medžiagų – jos dažnai „poruojamos“ kartu su nedegiais produktais. Primenu, jog šiuo metu definicijos „degus/nedegus“ nėra iki galo teisingos. Dabar „nedegioms“ priskiriamos Europinės degumo klasės A1 ir A2, „degioms, sunkiai užsiliepsnojančioms“ – B, o „degioms“ – C, E ir F klasės. Bet ne specialistui, be abejo, lengviau suprasti ir vartoti sąvokas „degus/nedegus“, nes tai nėra taip jau iki galo neteisinga.
Inovatyvi gaisrinės saugos technologija
Kokius sprendimus jūs kuriate siekiant apriboti gaisrus aukštuminiuose pastatuose?
Pirmiausia, tai nedegių (A ir A degumo klasės) medžiagų įdėtiniai barjerai (nedegių medžiagų juostos, pavyzdžiui, virš langų).
Viena iš pagrindinių kovos su ugnimi fasaduose priemonių yra nedegių A klasės statybos produktų panaudojimas virš lango. Yra įrodyta, jog virš lango esantis 300 mm aukščio barjeras sėkmingai stabdo ugnies plitimą, ir liepsnų plitimas sulėtinamas daugiau nei dukart.
Pasirodo, jog nedidelis intarpas degaus fasado dalyje vaidina milžinišką vaidmenį ir tampa didžiule pagalba ugniagesiams malšinant sunkiai prieinamus dėl didelio aukščio gaisrus. Liepsnos pristabdomos, tuomet saugiau vyksta evakuacija ir greičiau užgesinamas pats gaisras.
Ne vienerių bandymų metu buvo įrodyta, jog architektūriniai elementai, į išorę išsikišančios nedegios konstrukcijos dar stipriau įtakoja gaisro plitimo greitį. Lenkijos gaisrinės saugos projektavimo taisyklėse minima, jog turi būti išlaikomas tam tikras vertikalus atstumas tarp langų, tačiau jo galima nepaisyti, jei 500mm į išorę išsikiša architektūrinė, nedegi, E30 atsparumo ugniai konstrukcija.
Pasinaudojęs mokslininkų tyrimais ir esama savo patirtimi projektuojant ir instaliuojant vertikalias/horizontalias priešgaisrines užuolaidas ėmiausi eksperimento. Jis įrodė, jog
šiuolaikinio pastato fasade galima įrengti automatines priešgaisrinės E30 atsparumo ugniai užuolaidas, kurios išsiskleidžia kilus gaisrui ir nedarkydamos architektūrinės statinio darnos sėkmingai riboja gaisro plitimą, atitraukdamos ugnies liepsnas nuo aukščiau gaisro židinio esančio fasado elementų.
Pavadinau jas „Fogo Facade Fire Curtain“ arba FFFC. Šiuo metu baigiamas jų sertifikavimo ir patentavimo procesas. Bandymai parodė, jog panaudojus automatiškai išsiskleidžiančią horizontalią E30 užuolaidą aukščiau gaisro židinio vyrauja 80 – 140 0C laipsnių temperatūra, kurios netgi neužtenka, kad sutrūkinėtų specialiai aukštuminiams pastatams gaminamas lango stiklo paketas. Eksperimentai įrodė, jog liepsnų atitraukimas yra efektyvesnis nei jų bandymas pažaboti naudojant įdėtinius nedegių medžiagų barjerus. Kiekviena minutė tokiais atvejais yra aukso vertės. Šiuo atveju gauname jų ne mažiau nei 30.
Šią idėją pradedu įgyvendinti nuo JAE, kadangi būtent ten šiuo metu vyksta daugiausiai dangoraižių fasadų gaisrų, tačiau tikiuosi, jog greitu laiku „Fogo Facade Fire Curtain“ prigis ir Europoje.
Panašu, jog galutinio balanso tarp degių/nedegių medžiagų naudojimo fasaduose nėra pasiekta nei Lietuvoje, nei Europoje?
Dažnai gyvenime ieškoma balanso. Negalima uždrausti žmonėms rinktis pigesnių (degesnių) medžiagų montuojamiems ar renovuojamiems fasadams. Rinka diktuoja savo taisykles, su kuriomis dažnai nepakovosi. Todėl mūsų gaisrinės saugos prioritetas turėtų būti atrasti apsaugines sistemas, kurios padėtų Lietuvos ir pasaulio gyventojams gyventi saugiau bet kokio tipo pastate. Mane visada žavėjo šis darbas, visada jaučiau, kad jis prasmingas, o rinkos dėsniai ir iššūkiai jį daro dar labiau pilną iššūkių.
Tobulas pasirinkimas. Ar jis egzistuoja?
Degumo atžvilgiu patikimiausia medžiaga, manau, yra mineralinė vata, tačiau ekonomine prasme investuotojai ir statybininkai norėtų rinktis pigesnę medžiagą. Matau kompromisą, kur šias medžiagas galima būtų naudoti drauge, kaip šiltinimo sistemą. Abi šios medžiagos turi savų pliusų ir minusų: viena ypač aukštose temperatūrose kartais per daug akumuliuoja šilumą, antroji, vėlgi, nesudaro ugniai barjero ir gali padėti jai plisti, šalia esant degioms medžiagoms. Viena brangesnė, kita pigesnė.
Vienas svarbiausių elementų šiuo atžvilgiu yra komunikacija tarp projektuotojo ir užsakovo. Jei gaisrinės saugos reikalavimai tam tikrais atvejais nenumato itin aukštų reikalavimų fasadui, nesiūlau susigundyti pačiu pigiausiu variantu.
Būkime atidūs, domėkimės naujovėmis, bendraukime su specialistais ir dėkime pastangas patys, kad gyventume saugiau, nes niekas kitas už mus to nepadarys.
1 komentaras
Martynas
palyginamasis video: https://www.youtube.com/watch?v=jhVBEoimILM