Lyderių sprendimas – JUNG pristatė BIM biblioteką

„Neabejoju, kad netolimoje ateityje projektavimas BIM aplinkoje bus visuotinai reikalaujamas standartas ir po kelerių metų net nebebus galimybės atiduoti vertinti objekto, kuris nebūtų projektuotas BIM. Natūralu, kad ir mes nenorime likti pasyvūs stebėtojai permainų aušroje – siekiame, kad JUNG gaminiai būtų lengvai integruojami į BIM sistemą, kad visi architektai, kurie projekte vis dar vengia, dažno įsitikinimu, tokios „smulkmenos“ kaip jungiklis įtraukimo, galėtų lengvai ir patogiai integruoti mūsų produktus į savo projektus, gautų automatiškai generuojamą medžiagą vizualizacijoms ir technines specifikacijas. BIM – neišvengiama statybos ateitis, ir mes norime būti pirmųjų gretose“, – užtikrintai dėsto UAB „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis, kalbėdamas apie pirmąją Lietuvoje, o tokio tipo ir pasaulyje, pristatytą BIM biblioteką.

BIM biblioteka – lyderių sprendimas

Kaip aiškina specialistai, BIM biblioteka yra specifinis BIM elementų duomenų archyvas, viena iš sudėtinių BIM įrankio dalių. Paprastai tariant, vieną kartą sukurtas elementas – realaus daikto atitikmuo BIM projekte – kolona, stalas, langas ar kas kita – bibliotekoje talpinamas daugkartiniam naudojimui. Iš bibliotekos paimtą elementą, pakeitus vieną ar kelis parametrus, galima pritaikyti naujam projektui.

„Mūsų BIM bibliotekoje po žodžiu „jungiklis“ slepiasi šimtai gaminių. Tai ir išmanūs jungikliai, ir termostatai, judesio davikliai ir daugybė kitų sprendimų, montuojamų pastatuose. Naudojantis mūsų BIM bibliotekoje esančiais elementais projektuotojui užtenka pažymėti vietą, kurioje bus jungiklis ir programa iš karto parenka reikalingą jungiklio funkcionalumą bei išvaizdą – ar tai bus televizinis, išmanusis, paprastas jungiklis ar koks kitas įrenginys. Elektroniniame brėžinyje yra visos techninės specifikacijos – gaminio kodas, konkreti spalva, funkcija ir visa kita reikalinga informacija. Visą tą bandant atlikti rankiniu būdu, tai užimtų dešimtis kartų daugiau laiko ir būtų padaryta dešimtis kartų daugiau klaidų“, – JUNG BIM bibliotekos veikimo principus aiškina Raimundas Skurdenis.

Statinių projektavimo darbus atliekančios UAB „City Projects“ Projektų valdymo skyriaus vadovas Dainius Gudavičius, paklaustas apie BIM turinį ir BIM bibliotekas, džiaugėsi, kad vis daugiau gamintojų pradeda suprasti, kad tiksliausiai ir teisingiausiai pristatyti savo gaminius BIM aplinkoje – kuri sparčiai tampa pagrindiniu darbo įrankiu projektavime, taip pat ir statybose – gali tik jie patys.

„Sveikintina, kad JUNG supranta šiuolaikinės statybos kryptį ir gilinasi į tendencijas ne tik savo srityje, bet ir aplink – tai daro juos rinkos lyderiais. Visi gamintojai turi suprasti, kad po keleto metų, jei tavęs nebus BIM bibliotekoje, tavęs nebus pirkime. Turi suskubti susikurti savo elementų duomenų bazę ir ją dalinti projektuotojams. Juolab, kad kiekvienais metais sparčiai mažėja atotrūkis nuo išmaniųjų namų, Internet-of-Things sprendimų bei BIM. Pastarojo sukurtą informaciją bus galima tiesiogiai sujungti su pastato valdymo sistema ir turėti patį geriausią statinio gyvavimo ciklo bei sistemų valdymo įrankį, kuriama taip pat bus kaupiama visa pastato ar statinio istorija“, –  užtikrintas D. Gudavičius.

Rinkos ekspertas teigia neabejojąs, kad artimiausiu metu BIM projektavimas taps rinkos standartu ir mano, kad didžioji dalis apie BIM platformą sklandančių mitų tėra susiję su nežinojimu ir naujovių baime.

„BIM yra one-fits-all tipo spendimas visoms projekto problemoms. BIM architektui, projektuotojui suteikia galimybę daugiau užsiimti kūryba nei techniniu darbu, kuriame padaroma daugiausia klaidų. Kūrybai padeda BIM analizės, variantų projektavimo BIM įrankiai. Sukuriama viena terpė darbui – BIM įgalina visus kurti vienoje vietoje, todėl labai paprasta paskirstyti darbus, jų nekartoti, derinti tarpusavio veiksmus, sekti projekto eigą ir jo kitimą. Tą pačią informaciją galima panaudoti daugybei kitų paskirčių – brėžiniams generuoti, įvertinti konstrukcijų atsparumą ir tinkamumą įvairiais aspektais arba net tą patį modelį panaudoti vizualizacijų sukūrimui, kurį architektai dažniausiai daro visiškai atskirai“, – BIM privalumus dėsto UAB „City Projects“ atstovas D.Gudavičius.

Galimybė išbandyti kiekvienam architektui

„Šiai dienai projektuotojai BIM platformą dažniausiai naudoja stambiems elementams – sienoms, konstrukcinėms detalėms, stogams, langams, etc. – projektuoti ir, deja, dažnu atveju, „pamiršta“ tokias „smulkmenas“ kaip jungikliai, palikdami šį darbą elektros projektuotojams arba interjero dizaineriams. Jungiklių projektavimas nebūna susietas su viso pastato projektavimu arba būna prisimenamas paskutiniu momentu. O toks darbo procesas visuomet kenkia projekto kokybei.

Įsivaizduokite situaciją, jei, tarkime, architektas suprojektuoja pastatą, numato jo bendrus spalvinius derinius ir formas, tačiau neatkreipia dėmesio į jungiklius. Tuomet tas darbas atitenka elektrikams, kurie visiškai nieko bendro su architektūra ir dizainu neturi. Jie jungiklius parenka tik pagal reikalingas funkcijas ir gautame rezultate, pavyzdžiui, griežtų linijų pastate įrengiami apvalūs jungikliai. Ir čia tik menkiausia iš galimų problemų. O jei mes kalbėtume apie išmanųjį namą ir nežinia kur ir kaip sudėliotus jo valdiklius? Rezultatas būtų dar prastesnis. Mūsų siūlomos bibliotekos išsprendžia šias problemas ir siūlo patogų sprendimą, kuris pateikia išbaigtą pastato vaizdą“, – jungiklių svarbą projekto modelyje aiškina „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.

Pirmosios Lietuvoje JUNG jungiklių BIM bibliotekos yra prieinamos kiekvienam vartotojui. „ArchiCad“ ir „Revit“ programoms skirtas bibliotekas kiekvienas architektas ar projektuotojas gali rasti ir atsisiųsti iš JUNG Vilnius internetinio puslapio.

„Tikimės, kad šios BIM bibliotekos taps labai geru pagalbiniu įrankiu, leidžiančiu sutaupyti nemažai laiko, pirmiausia, patiems architektams, ir padedančiu pristatyti užsakovams užbaigtą statinio vaizdą – ne tik sienas, kaip dabar dažniausiai padaroma vizualizacijose, bet ir jungiklius, protingo namo valdiklius ar kitus elementus. Anksčiau architektai ir dizaineriai tokius elementus buvo priversti piešti patys, kam sugaišdavo dešimtis kartų daugiau laiko, o dabar tų elementų 3D modelius galės tiesiog importuoti į BIM platformą. Svarbu, kad automatiškai persikels ir visos techninės specifikacijos, todėl sumažės projektuotojų daromų klaidų tikimybė“, – jungiklių BIM modelių bibliotekos naudą įvardija R. Skudernis.

Užsakovai BIM ilgai vertino kaip tam tikrą pramogą ir visa tai priimdavo kaip mūsų – architektų – virtuvės dalyką, kuris yra visiškai atsietas nuo jų. Juk eiliniam užsakovui reikia suderinto projekto ir labai mažos projektavimo kainos. Mūsų užsakovai tik dabar pradeda suprasti, kas yra BIM ir kokią didelę pridėtinę vertę ši platforma gali suteikti. BIM atveria kelią į kokybę ir kartu į sąmoningumą. Ir tą kokybę galime pasiekti ne kaip nors rizikuojant ar investuojant daug laiko ir pinigų, o priešingai – dirbant užtikrintai, ramiai, sąmoningai. Turime gerą infrastruktūrą, gerą skaitmeninį ryšį, tad tikrai galime tai daryti, reikia tik atsikratyti vidinių stabdžių. Tikiu, kad netrukus projektavimas BIM bus įtvirtintas ir teisiniu lygiu, o BIM reikės priduoti „Infostatybai“ kaip produktą ir tam tikromis apžiūros programomis vertintojai bei tikrinančios institucijos galės projektą išnagrinėti po kaulelį. Manau, kad tokios perspektyvos jau ne už kalnų“, – mano UAB „JP Architektūra“ kūrybos direktorius Algirdas Kaušpėdas.