Netikro gaisro gesinimo metai

Jei tikėtume rytietiškais horoskopais, tai besibaigiantys 2016-ji buvo „ugninės beždžionės“, o 2017-ji bus „ugninio gaidžio“ metai. Bala nematė tų kinų gyvūnų, tačiau apie ugnį ir dėl jos kylančius tikrus arba netikrus gaisrus pakalbėti verta, su naujomis viltimis žengiant per metų slenkstį.

Šiemet kelios statybų sektoriaus visuomeninės organizacijos buvo įtrauktos į procesą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo didesnio lobistinio plano dalis, siekiant pakeisti nusistovėjusius ir gyvenimo patikrintus gyvenamųjų namų projektavimo standartus. To lobistinio plano tikslas buvo – spėju, kad ir tebelieka – vienos fasadams naudojamos šilumą izoliuojančios medžiagos sąskaita pagerinti padėtį kitai.

Visiems šio proceso dalyviams teko pasiniurkyti drumzliname informacijos sraute apie kuo įvairiausius bet kur pasaulyje kilusius gaisrus, kurie turėjo pagrįsti teiginį apie neva itin pavojingą padėtį Lietuvoje, reikalaujančią kardinalių sprendimų. Tuos faktus persijojus racionalumo siete, jame nieko neliko.

Tačiau pati gaisrų tema nuo to netapo mažiau svarbi nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Būtina ja domėtis, būtina dalintis tikra informacija, kad galimus pavojus galėtume vertinti objektyviai. Bėda yra ta, kad Europos Sąjungoje nėra bendrų gaisrų fiksavimo metodų, kad EUROSTAT galėtų pateikti išsamų paveikslą ir kad galėtume matyti, tarkime, kokios medžiagos degė pastate ar jo išorėje.

Tą trūkumą, taip pat daug kitų ES šalių tarpusavio neatitikimų, nurodo nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, tokie kaip prancūzas Dominique Parisse, kuris yra Tarptautinės standartizacijos organizacijos techninio komiteto ISO SO TC 92 „Fire safety“ narys.

Remdamasis paskiausiais prieinamais duomenimis iš 16-kos ES valstybių, D. Parisse nurodo, kad nuo 2006 iki 2010 metų gaisrų skaičius sumažėjo 19,36 proc. Šiuo laikotarpiu Kroatijoje gaisrų sumažėjo 29,24 proc., tačiau Italijoje – tik 13,14 proc.

Kiek vėlesniu laikotarpiu – 2011-2014 metais – Prancūzijoje gaisrų sumažėjo 15 proc., o Jungtinėje Karalystėje nuo 1998 iki 2014 metų – 48,29 proc.

Kaip dėl pastatų gaisrų? Imant visą ES, 2010 metais gaisrų pastatuose procentas įvairiose ES valstybėse buvo nuo 7,7 proc. iki 53,3 proc., o 2012 metais sumažėjo iki 2,2-49,6 proc.

Skaičiuojant žuvusius per gaisrą, D. Parisse pateikia 2010 metų statistiką iš 19 ES valstybių (atitinka tris ketvirtadalius visų ES gyventojų) – kitokios statistikos tiesiog nėra. Taigi, 2010 metais įregistruotos 2908 gaisro aukos – 17,22 proc. mažiau nei 2006 metais. Kai kurių šalių vėlesnė statistika rodo, kad gaisrų aukų mažėjimo tendencija išlieka ar net stiprėja. Pavyzdžiui, Suomijoje 2009-2013 metais gaisrų aukų skaičius sumažėjo 48,98 proc.

Parisse apibendrina, kad gaisrų skaičius ES valstybėse 2006-2010 metais sumažėjo 19 proc., o aukų skaičius – 17 proc. Todėl dabar svarbu labai tiksliai išsiaiškinti, kodėl tie gaisrai kyla ir kaip jie vystosi, teigia jis.

Pasitelkdamas savo gimtosios Prancūzijos pavyzdį, D. Parisse nurodo, kad 2012-2014 metais 15 proc. visų gaisrų buvo tyčiniai padegimai, o 93,5 proc. visų aukų (iš 124) rastos pastatų viduje. Be to, 86 proc. visų aukų buvo nuolatiniai būstų, kur prasidėjo gaisras, gyventojai, o 66 proc. visų mirčių priežastis buvo netinkamas asmenų elgesys kilus gaisrui. Panašiai kaip Lietuvoje, daugiausia aukų – 33,8 proc. – buvo dėl neatsargaus rūkymo.