Ernestas Beržanskis
Tel. +370 5 203 4333
Žalgirio g. 88, LT-09303 Vilnius
Latest posts by Ernestas Beržanskis (see all)
634 metrų televizijos bokštas „Tokyo Sky Tree“ (Tokijas, Japonija) yra aukščiausias iš savarankiškai stovinčių statinių pasaulyje ir pripažįstamas japoniškos estetikos ir inžinerijos meno simbioze. Tokio masto objekto statyba šiandien neįsivaizduojama be BIM.
Bokšto dizaino koncepciją galima būtų apibūdinti taip: „Vaizdingas ir lenkiantis laiką miesto kūrinys: tradicinio japoniško meno ir neo-futuristinio dizaino sintezė“.
Blyškiausio „indigo“ atspalvio bokštas harmoningai įsilieja į jį supančią, industrinę triukšmingo miesto aplinką.
Į 350 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę lankytojus per 50 sek. užkelia greitaeigis liftas.
Per 445 – 450 bokšto aukštus tęsiasi 110 metrų nuožulnus koridorius-pandusas, vadinamoji „Dangaus galerija“, kur panoraminių langų pagalba lankytojai gali pasijusti tarytum vaikščiotų dangumi, lydimi tam tikrų garsų, priklausomai nuo metų sezono ir oro salygų.
Aplink bokštą plyti mini miestelis su prekybinėmis zonomis, planetariumu, akvariumu ir bokšto valdymo centru.
„Tokyo Sky Tree“ tapo nauju traukos centru ir landšaftą formuojančiu statiniu Japonijos sostinėje.
„Tokyo Sky Tree“ ypatumai
Niekada dar nebuvo statomas tokio aukščio ir tokio santykinai nedidelio skersmens statinys, todėl šis atvejis pirmas ir išskirtinis. Suprantama, jog nė viena kompanija neturėjo tokios konstrukcijos projektavimo ir statybos patirties, tačiau visi originalūs ir genialūs atradimai kažkada įvyksta ir kažkas tampa jų autoriumi.
Bokšto autoriumi tapo kompanija „Obayashi“, kurios inžinieriai susidūrė su įvairiais iššūkiais ir problemomis, tačiau sėkmingai juos išsprendė.
Televizijos bokšto konstrukcija susideda iš dviejų pagrindinių vienas nuo kito nutolusių elementų: ašinės kolonos ir „apmauto“ ant jos ažūrinio plieninio korpuso. Tokia struktūra pasirinkta neatsitiktinai. Ji išlieka pakankamai stabili didelio vėjo ir seisminio aktyvumo atvejais.
„Tokyo Sky Tree“ statybai buvo naudojamas grūdintas plienas, gelžbetonis ir betonas.
Bokšto pamatai tvirtai įsprausti į gruntą, kad saugotų nuo gniuždymo jėgos poveikio esant stipriam vėjui ar žemės drebėjimui. „Obayashi“ pagaminti pamatų poliai turi gumbinius išsikišimus, suteikiančių jiems stabilumo.
Pagrįstas „Tekla Structures“ pasirinkimas
Žinodami, kokia neeilinė užduotis jų laukia, „Obayashi“ dar prieš pradėdami darbus nusprendė naudoti trimatį projektavimą. Išanalizavę keletą dizaino programų, skirtų metalo konstrukcijų projektavimui, kompanija pasirinko „Tekla“.
„Obayashi“ naudojo sukurtus gamintojų, kurie pristato savo produkciją „Tekla“ programoje, 3D modelius.
„Tekla Structures“ ne tik išskiria detalę (varžtą ar sumontuotą derinį), bet ir automatiškai nustato jų svorį bei įtaką statinio svorio centrui. „Tekla“ kuria aukštos kokybės ir tikslumo produktą, kas daro ją vertinga statybose. Ir toliau dirbsime BIM, gilinsime žinias ir stengsimės optimaliai jas panaudoti“, – teigia vyriausiasis „Obayashi“ inžinierius Tomoya Kaneko.
Visiems projekto dalyviams: statinio savininkams, projektuotojams, rangovams, tiekėjams informacinis 3D modelis suteikia galimybę realiu laiku matyti vykstančius pasikeitimus, atliktus ir planuojamus darbus, tikslius paskaičiavimus. Norėdami atlikti pakeitimus „Obayashi“ naudojosi detaliais modeliais, todėl lengvai pagrįsdavo jų būtinybę.
Architekto Nikken Sekkei Ltd, subrangovo „Obayashi“ ir gamintojų susirinkimai buvo rengiami kas savaitę, kuriuose pagrindinis vaidmuo atiteko statinio BIM modeliui. Vizualios informacijos pagalba bendradarbiavimas vyko sklandžiau, buvo jaučiamas tarpusavio supratimas, nepalyginamai paprastesnis suderinamumas, paskaičiavimai ir t.t. Spręsti problemas, kai jos yra „viename taške“, žymiai paprasčiau, juolab, kad dauguma jų koreguojamos automatiškai arba apdairiai išvengiamos iš anksto.
Tokio mąsto statinys, tokios apimties darbai, tęstinumas šiandien neįsivaizduojami be BIM. BIM garantuoja sklandumą, darbų savalaikiškumą, padeda išvengti klaidų ir vėlavimo.
„Tekla Structures“ „sulipdė“ visas bokšto struktūras viename 3D modelyje. Modelis buvo naudojamas ir kaip galimų avarijų analizavimo priemonė, nes klaidų aptikimas ir ištaisymas leidžia išvengti problemų ateityje“, – pabrėždamas BIM naudą, samprotauja „Obayashi“ statybos vadovas Yoshikuni Nagano.
BIM modeliavimas buvo naudingas ir socialine prasme, nes naują statinį reikėjo pristatyti visuomenei bei garantuoti saugumą įvairių rizikų atveju.
