Darni Statyba
http://www.darnistatyba.lt
http://www.statybosproduktai.lt
http://www.statybosakademija.lt
Latest posts by Darni Statyba (see all)
Straipsnio tikslas – apžvelgti laisvalaikio praleidimo bei poilsio vietas Kauno centre, išanalizuoti Žaliųjų stogų apželdinimo galimybes ir technologijas, išnagrinėti, kaip galima panaudoti šiuolaikinę Kauno senamiesčio infrastruktūrą naujoms žaliosioms erdvėms kurti. Taip pat pasiūlyti keletą idėjų, kur Kauno Rotušės aikštėje bei kitose Senamiesčio vietose būtų galima sukurti žaliąsias zonas, kaip ir kur panaudoti mažosios architektūros formas, padedančias sukurti naujas žaliąsias zonas ant miesto centre esančių pastatų stogų bei sienų.
Kauno panorama
„Beveik visi mūsų miestai bei kitos urbanistinės vietos yra iškilusios upių pakrantėse. Jų vystymasis bei klestėjimas yra glaudžiai susiję su vandeniu. Vanduo ir aplinkos formavimas šalia jo yra tapę mūsų kultūros pagrindu“ (Matijošaitienė, Kučinskienė, 2009). Žmogaus ir gamtos sąveika kuria ypatingą kraštovaizdį ir miestų kultūrinį vaizdą, kur puikiai tarpusavyje dera žaliosios ir gyvenamosios zonos.
Kauno vystymuisi, jo žaliųjų ir gyvenamųjų zonų plėtrai vanduo (dviejų pagrindinių Lietuvos upių Nemuno ir Neries susiliejimas) taip pat turėjo labai didelės įtakos. Kauno Senamiestyje žaliosios zonos ir gyvenamosios erdvės susikūrė natūraliai ir prisitaikė prie žmonių poreikių. Mūsų dienomis senamiestis yra išlaikęs savo svarbą, tačiau jo paskirtis jau pakitusi. Jo erdvės yra pritaikytos tiek kasdieniams, tiek reprezentaciniams žmonių poreikiams. Pavyzdžiui, anksčiau miesto Rotušėje buvo sudaromi svarbūs prekybiniai ar vietinės reikšmės sandoriai, o dabar jos paskirtis visai kitokia. Ji yra susijusi su gyventojų laisvalaikiu, turizmu, kitomis pramogomis. Todėl ir pastatą supančios žaliosios erdvės yra naudojamos kultūriniams, pažintiniams tikslams. Tačiau mūsų dienomis labai trūksta konceptualių žalių objektų (žaliųjų stogų, sienų, „stotelių“ ir pan.), galinčių puošti, būti akcentu, reprezentuojančių miestą.
Egzistuojančių žaliųjų erdvių funkcionalumas
Kauno Laisvės alėja
Labiausiai viliojančios, malonios akiai Kauno Senamiesčio vietos yra parkai, dviračių takai bei sporto aikštynai. Labai sudėtinga į jau egzistuojančias erdves įterpti žaliąsias zonas, nes kiekviena iš jų jau turi specifines funkcijas. Santakos
parkas, kurio teritorija užima 12,69 hektarų plotą, yra įsikūręs dviejų upių, Nemuno ir Neries, santakoje. Jis yra patrauklus įvairių amžiaus grupių gyventojams. Tai nuostabi rami vieta, kur smagu pasivaikščioti, paiškylauti. Dviračių takas jungia Kauno Senamiestį su miesto pramoniniais rajonais.
Ant Nemuno upės kranto įsikūręs amfiteatras skirtas kultūriniams renginiams, koncertams, sporto varžyboms stebėti. Taip pat jis yra pamėgta jaunimo susibūrimo vieta.
Kauno kunigų seminarija yra įsikūrusi labiausiai į vakarus nutolusioje Kauno Senamiesčio dalyje. Jos vidinis kiemelis yra puikus pavyzdys, kaip Senamiestyje gali būti sėkmingai išnaudotos žaliosios erdvės. Kita vertus, dar yra labai daug privatiems asmenims priklausančių vidinių kiemelių, kurie palikti apleisti ir dažniausiai naudojami kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Netgi Rotušės aikštė, išgrįsta trinkelėmis, dabar labiau primena mašinų stovėjimo aikštelę, o ne viešą miesto reprezentacinę erdvę. Todėl būtina sukurti daugiau viešų zonų, atspindinčių Senamiesčio dvasią ir prieinamų visiems miesto gyventojams bei svečiams. Tačiau Kauno Senamiestyje galima rasti ir daug dar neišnaudotų erdvių, kurios gali tapti žmonių traukos vietomis, sukūrus ten vertikaliuosius ir/ar horizontaliuosius sodus.
Horizontalieji sodai (horizontalusis apželdinimas). Žaliųjų stogų apželdinimo galimybės
Žalieji sodai arba žaliųjų stogų sistemos, susidedančios iš vandeniui nelaidaus hidroizoliacinio ir drenažinio sluoksnių, puikiai dera su „gyvu“ apželdintu paviršiumi ir ne tik patraukia aplinkinių žmonių akį, bet ir teikia pasitenkinimo savininkui, leidžia sumažinti sąskaitas, ir anglies dvideginio koncentraciją urbanizuotuose rajonuose. „Daugelis pasaulio miestų, tokių kaip Čikaga ar Londonas, ėmėsi iniciatyvos, ir žalieji stogai ten jau tapo įprastu vaizdu pasitelkiant ekologinę pusiausvyrą išlaikančias technologijas, atliekant renovacijas ar pritaikant inovatyvias konstrukcijas.
Horizantalus apželdinimas
Tačiau žalieji stogai dar nėra populiarūs Lietuvoje, nors ir teikia ekonominę ar ekologinę naudą. Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje ir gresiant kitoms ekologinėms problemoms, žaliųjų stogų atsiradimas galėtų padėti išspręsti daug problemų.
Žalieji stogai sulaiko lietaus vandenį, pagerina energetinį efektyvumą, sumažina miestuose karščio salos efektą, skatina biologinę įvairovę, apsaugo atmosferą nuo anglies dioksido pertekliaus. Tačiau statybininkai pradeda dvejoti, kai imama kalbėti apie žaliuosius stogus, nes baugina jų projektavimas, įrengimas bei eksploatavimas.
Intensyviems žaliesiems stogams reikia minimalaus, siekiančio vos daugiau nei 30 centimetrų, derlingojo sluoksnio. Čia galima auginti medžius, sodus ir kitus daug reiklesnius augalus. „Jie prideda 390–730 kilogramų svorio vienam kvadratiniam metrui konstrukcijos“. Jiems nereikia nuolatinės priežiūros dėl drėkinimo ir drenavimo sistemos, reguliuojančios vandens patekimą ant stogo ir nutekėjimą nuo jo.
Ekstensyviems žaliesiems stogams reikia daug mažiau priežiūros. „Dažniausiai dirvožemio sluoksnis siekia nuo 3 iki 13 centimetrų, todėl įmanoma sodinti tik smulkesnę, pavyzdžiui, žolę ar samanas, augmeniją. Paprastai yra ribojamas patekimas ant tokių stogų, toks želdinimas prideda pastatui nuo 60 iki 250 kilogramų papildomo svorio kvadratiniam metrui konstrukcijos“. Šio tipo soduose yra naudojamos drėkinimo ir drenažo sistemos nėra tokios kompleksiškos, kaip intensyviai apželdintuose soduose. Žaliųjų stogų įrengiamas dažniau pasirenkamas naujai projektuojamuose/statomuose pastatuose, naudojant tiek intensyvaus, tiek ekstensyvaus apželdinimo sistemas, tokius sodus galima įrengti/ pritaikyti jau esantiems stogams.
Apželdinti stogai yra daug ilgaamžiškesni ir net vidutiniškai dvidešimt metų lenkia paprastų stogų amžių. Taip yra dėl to, kad saulės spinduliai turi mažesnį poveikį stogo paviršiui. Taip yra ribojamas ultravioletinių spindulių poveikis bei sudaromos galimybės išlikti pastovesnei temperatūrai. Dėl šių dviejų aplinkybių išvengiama stogo įšalimo ir atšilimo žiemos sezono metu, kartu išvengiama stogo susitraukimo ir išsiplėtimo deformacijų, o tai ypač susilpnina tradicines stogui dengti naudojamas medžiagas.
Modulinė sistema yra alternatyva, kuriai įrengti reikia specialių plastikinių modulių, uždedamų ant jau egzistuojančios stogo dangos. „Net ir būdama drėgna, ši sistema apsunkina pastato konstrukciją daug mažiau nei intensyvaus ar ekstensyvaus apželdinimo projektai – prideda nuo 70 iki 90 kilogramų svorio vienam kvadratiniam metrui stogo ploto, kai žaliosios dangos storis yra 10 centimetrų“. Tokio tipo stogus yra lengva įrengti ir prižiūrėti, bet bendras naudingumas yra mažesnis nei vietoje įrengiamų žaliųjų stogų sistemų. Taip yra todėl, kad augalai sodinami į modulius, kuriuose telpa ribotas vandens kiekis, bei mažai sugeria pratekančio vandens, o ne į dangas, sudarytas iš drenažinių ir vandenį sulaikančių medžiagų (Prominski, Stokman,Zeller, Stimberg, Voermanek. 2012).
Horizantalaus apželdinimo pavyzdžiai
4.1 pav. Modulinės stogo sodininkystės sistemos pavyzdys
Pocket Habitat (Kišeninio Arealo) stogą „Arup“ kompanija įrengė ant egzistuojančio British Land pastato. Atskiri moduliai sudėlioti taip, kad suformuotų įspūdingą augalijos kilimą. Visi moduliai glaudžiasi su šalia esančiais iš visų pusių ir suformuoja 2,8 vadinamąsias kišenes viename kvadratiniame metre stogo ploto. Tai alternatyvus būdas panaudoti modulinę stogo sodininkystės sistemą. Ant 180 kvadratinių metrų stogo telpa 504 kišenės su augalais. (4.1 pav.)
Bouctot-Vagniez rotušė Amiens mieste visa uždengta augalais. Šis pastatas – stulbinantis žmogaus ir gamtos harmonijos pavyzdys. Įspūdingas dizainas yra jau egzistuojančio kraštovaizdžio dalis ir organiškai sujungia miestą su gamta. Apatiniame aukšte esantis didelis panoraminis langas praleidžia šviesą į pastato vidų ir kartu akcentuoja interjero detales (Sihau, 2008. Van Uffelen, 2013). (4.2 pav.)
Vertikalieji sodai (vertikalusis apželdinimas)
4.2 pav. Horizontalaus apželdnimo pavyzdys
„Vertikaliaisiais sodais yra vadinamos pagrindinės ir pagalbinės konstrukcijos, skirtos auginti vertikaliai į viršų kylančius augalus. Tokiu būdu susidariusios erdvės išnaudojamos augalų maitinimui ir vegetacijai“. (Green Roof Case Studies, 2011) Vertikaliuose soduose gali būti panaudotos įvairios koncepcijos ir sprendimai (žaliosios arba gyvosios sienos, arba „pilkojo vandens“ bokštai). Vertikaliuosiuose soduose gali būti panaudotas vanduo, nuotekos ir buitinių atliekų kompostas. Tai leidžia augalams apsirūpinti mineralinėmis medžiagomis bei vandeniu ir taip susidaro uždaras ratas. Tai padeda išsaugoti vandens ir trąšų resursus. Gamtos fragmentai perkeliami ant miesto sienų, tokiu būdu parodoma, kad gamta gali surasti savo išraiškos formas mus supančioje urbanistinėje aplinkoje. Šiuose soduose gali būti panaudojamos įvairios augalų rūšys, padedančios sukurti aplinką, primenančią netgi tropinius miškus. Šiais laikais, kai didžioji žmonijos dalis gyvena miestuose, labai svarbu parodyti, kad ir čia mes galime išlikti apsupti gamtos.
Pastaruoju metu vertikalieji sodai (vertikaliosios sienos) labai populiarios Ispanijoje. Čia sienos apželdinamos ne tik dekoratyviniais augalais, bet ir prieskoniais bei daržovėmis. Tačiau Lietuvoje to išvysti kol kas neįmanoma, todėl atsiveria naujos perspektyvos ir galimybės architektams, eksterjero ir aplinkos dizaineriams. Žaliosios sienos padėtų sukurti jaukias erdves urbanizuotose miestų teritorijose.
Vertikalaus apželdinimo pavyzdžiai
6.1. pav. Vertkalaus apželdinimo pavyzdys
Bene plačiausiai žinomas gyvos sienos pavyzdys yra Quai Branly muziejaus siena Paryžiuje, sukurta Patrick‘o Blanc‘o. Augalai šimtmečius auga ant sienų, tačiau kartais jie yra nesuderinami su architektūra, neretai ardo pastato fasado vientisumą. Tačiau dabar naujos technologijos leidžia augalams ir pastatams gyvuoti kartu, išlaikant vientisumą ir harmoniją. ) (BeckerCachola Schmal, 2002. Gensch, Sacher, 2009) (6.1 pav.)
Neseniai duris atvėręs Caixa Forum muziejus Madride didžiuojasi 24 metrų aukščio vertikaliuoju sodu, sukurtu to paties Patrick‘o Blanc‘o. 15000 vienetų ir 250 rūšių bei formų augalų kuria nepaprastą kontrastą atstatytam pastatui su dviejų aukštų antstatu iš surūdijusio plieno. Nuo sienos į viršų kylantys augalai nėra tokie sunkūs, kaip galėtų pasirodyti. „Jų svoris sudaro mažiau negu 30 kilogramų į kvadratinį metrą“ ir gali būti pritaisytas ant bet kurios sienos. (Lee, 2011)(6.2 pav.)
Lietuvos Žaliųjų stogų pavyzdžiai ir praktika
Anot I. Matijošaitienės ir J. Kučinskienės, žalieji stogai ir sienos žymiai pagerintų pakelėse paslaugas teikiančių pastatų (tokių kaip restoranai, viešbučiai, moteliai ir degalinės) išvaizdą. Dauguma šių pastatų neturi architektūrinės išraiškos. Yra vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogais, todėl yra tinkami žalių stogų kūrimui (ekstensyviam želdinimui). Autorės pažymi, jog daugelis zonų prie didžiųjų Lietuvos magistralių nesukelia teigiamų emocijų. Šios zonos yra apleistos ir skurdžios. Negana to, vairuotojai, važiuodami pro tokias vietas, praranda koncentraciją. Egzistuoja keturi aspektai, kodėl žali stogai yra geras sprendimas: žaliųjų zonų sukūrimas užtikrintų ekologinę, ekonominę, aplinkosauginę ir psichologinę naudą.
Pasiūlymai
Visi šie pasaulyje plačiai žinomi apželdinimo pavyzdžiai gali būti panaudoti Kauno Senamiesčio renovacijos projektuose. Atlikus visus tyrimus, šio straipsnio tikslas yra pakeisti žaliųjų zonų sampratą ir perkelti parkus bei žaliąsias poilsio zonas ant privačių bei visuomeninės paskirties pastatų stogų ir balkonų, apželdinti senų pastatų sienas, nes tiek maži kiemeliai, tiek Rotušės aikštė yra perpildyti automobilių, juose stinga gaivaus oro bei žalumos. Netikėtose Senamiesčio vietose sukūrus žaliąsias zonas, būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pilkų mašinų stovėjimo zonų ir atkurtos natūralios gamtos peizažų.
Dvi Senamiesčio vietos – Kauno Jėzuitų komplekso terasa ir buvusio „Lituanikos“ batų fabriko stogas – gali būti pritaikyti horizontaliesiems sodams. Kiekvienas privataus namo balkonas taip pat gali tapti žaliąja oaze. Tačiau tai jau priklauso nuo savininko. O A. Jakšto muziejaus, Muitinės gatvės pastatų sienos ar net ištisi namai Aleksoto gatvėje galėtų virsti žaliais vertikaliaisiais sodais.
Išvados
- Žaliosios Kauno Senamiesčio erdvės yra naudojamos kultūrinėms, sporto bei kitoms reikmėms. Tačiau trūksta konceptualių žaliųjų objektų, kurie galėtų puošti ir reprezentuoti miestą.
- Būtina sukurti zonas, kurios labiau atskleistų Kauno Senamiesčio dvasią. Nekasdieninės erdvės turėtų patraukti žmonių dėmesį, virsdamos horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais sodais.
- Nors žalieji sodai Lietuvoje nėra populiarūs, tačiau jie teikia ekonominę ir ekologinę naudą. Intensyvūs žalieji stogai, kuriems reikia vos 30 centimetrų derlingos žemės sluoksnio, gali pavirsti sodais, nereikalaujančiais didelės priežiūros ir džiuginančiais žmogaus akį. Kita vertus, ekstensyvūs žalieji stogai reikalauja dar mažiau priežiūros. Modulinė sistema tampa alternatyva, susidedančia iš plastikinių modulių, dedamų ant stogo prieš vykdant apželdinimo darbus. Apželdintų stogų tarnavimo laikas yra 20 metų ilgesnis nei tradicinių.
- Žalieji stogai gali būti panaudojami apleistose pakelės zonose Lietuvos kelių tinkle
- Vertikalieji sodai gali būti kuriami naudojant įvairius sprendimus bei koncepcijas. Gamtos fragmentas gali būti perkeltas ant miesto sienos, tapti vertikaliu botanikos sodu ir kartu surasti savo nišą urbanistinėje miesto aplinkoje.
- Pasinaudojus pasauline pastatų želdinimo patirtimi galima sukurti projektus, atgaivinančius Kauno Senamiestį. Tokiu būdu būtų sukuriamas balansas tarp pilkų urbanistinių ir žaliųjų zonų.
Literatūra
- Becker A., Cachola Schmal P. Urban Green. European Landscape Design for the 21st century. Basel, Birkhäuser, 2002, Housing and homelessness charity (HHC).
- Matijošaitienė I., Kučinskienė J. Žaliųjų stogų reikšmė kuriant šiuolaikinę automobilių kelių paslaugų objektų architektūrą (Lietuvos pavyzdžiu). 2009. Access on the internet: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_1648-8776.N_3_24.PG_74-80/DS.002.0.01.ARTIC
- Prominski M., Stokman A., Zeller S., Stimberg D.,. Voermanek H. River. Space. Design. Bazel. Switzerland 2012
- Sihau, ’09, Lindsey, Green Roofs for a Green Town: Possibilities of Green Roof Implementation in the Town of Normal (2008). Outstanding Senior Seminar Papers. Paper 1 http://digitalcommons.iwu.edu/envstu_seminar/1
- Van Uffelen C., Green City spaces. Urban Landscape Architecture, Braun Publishing AG, Berlin, 2013
- http://www.cityoflondon.gov.uk/services/environment-and-planning/planning/heritage-and-design/Documents/Green-roof-case-studies-28Nov11.pdf
- http://www.sswm.info/category/implementation-tools/water-use/hardware/reuse-agriculture/vertical-gardens
- http://inhabitat.com/vertical-gardens-by-patrick-blanc/
- http://www.treehugger.com/sustainable-product-design/madrid-gets-a-vertical-garden-too.html
Autoriai
Monika Bartkutė, Kaunas University of Technology, Faculty of Civil Engineering and Architecture, Studentu st. 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania
Vaiva Vaitkevičiūtė, Kaunas University of Technology, Faculty of Civil Engineering and Architecture, Studentu st. 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania
